- įsvila
- į́svila sf. (1) pluošto pridžiūvimas prie spalių, įčižimas, įsvilimas: Linai gavo šalčio, gaus ir į́svilos Rt. Kad linų spalis yr įsvilęs, linai yr su įsvila, spaliai neduodas išplakami Rt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išvilti — 1 išvìlti, ìšvilia, išvylė ( o Š, KŽ, ìšvilė) tr. Š, BŽ81, Rtr, NdŽ, KŽ 1. LVI829, BŽ81, NdŽ, KŽ, Vkš viliojant išgauti, išvilioti: Sūnus ìšvila pinigus nuo (iš) anytos J. Marti drabužius išvylė, t. y. išgavo J. Išvyliau aš nuo (iš) uošvio… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsvala — sf. (1) žr. įsvila: Kai linai tura įsvalą, gali pašėlti, čystai neišbrauksi Grg … Dictionary of the Lithuanian Language